1.      Kaip dažnai gydytojai rekomenduoja moteriai atlikti krūtų savityrą?


Anksčiau medikai griežtai rekomenduodavo tikrintis krūtis kartą per mėnesį. Dabartinis požiūris remiasi tuo, jog geriausia nuolat stebėti savo krūtis,

kad laiku pastebėtumėte net ir menkus pakitimus. Tai daug veiksmingiau, nei krūtų tikrinimas pagal griežtą „tvarkaraštį“.

2.      Kuri Europos valstybė išleidžia mažiausiai pinigų vežio gydymui ir prevencijai?

Europos onkologų kongrese buvo pristatyta studija, rodanti, kiek skirtingos ES šalys išleidžia vėžio gydymui. Duomenys buvo rinkti iš Pasaulio sveikatos organizacijos,

kitų tarptautinių organizacijų bei šalių pateikiamos statistikos. Paskaičiuota, kad brangiausiai vienam asmeniui kainuoja krūties vėžio gydymas –

iš viso tam išleidžiama apie 6 mlrd. eurų per metus. Tai sudaro 13 proc. visų su vėžio gydymu susijusių išlaidų. Tačiau didžiausią finansinę naštą visgi užkrauna plaučių vėžys.

Su juo susijusios išlaidos sudaro 19 mlrd. eurų, iš kurių 10 mlrd. eurų išleidžiama dėl didelio pacientų priešlaikinio mirtingumo.

Iš 32 ES valstybių mažiausiai vėžio gydymui skiriama Lietuvoje (7 444 eurai vienam ligos atvejui).

3.      Kuri Europos valstybė skiria daugiausiai lėšų vėžio gydymui ir prevencijai?

Daugiausiai pinigų vėžio prevencijai ir gydymui skiria Vokietija ( apie 28 tūkst. eurų vienam atvejui, arba 165 eurai kiekvienam šalies piliečiui).

Palyginimui, Didžioji Britanija vienam vėžio gydymo atvejui kasmet išleidžia per 17 tūkst. eurų, po Vokietijos einanti Graikija – 27,5 tūkst., Liuksemburgas – 26,8 tūkst.,

Lenkija – 20 tūkst., Estija – 19 tūkst., Bulgarija – 15 tūkst., Vengrija – 13,9 tūkst., Latvija – 12 tūkst., Danija – 12 tūkst., Portugalija – 8,5 tūkst. eurų, ES vidurkis – 19,6 tūkst. Eurų.