Šiandien jau esame susitaikę su tokių lėtinių ligų, kaip cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, grėsme, nes specialistai nuolat skambina dėl jų pavojaus varpais.

Tačiau viešosios įmonės „Ikocentras“ vadovė Jurga Misevičienė tikina, kad ypač tarp moterų paplitęs sutrikimas, kuris netgi dažnesnis nei minėtos ligos,

tačiau moterys gėdijasi apie jį kalbėti garsiai ar tiesiog nežino, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti. Šlapimo nelaikymas seniai nėra vien senatvės problema.

Pasak specialistės, įprasta manyti, kad šlapimo nelaikymas yra tik senatvės problema, dažnai siejama su Alzheimeriu ar kitomis rimtomis ligomis.

Tačiau Europoje daryti tyrimai atskleidžia, kad šlapimo nelaiko vidutiniškai viena iš keturių moterų. Šlapimo nelaikymu arba jo epizodais skundžiasi kas šešta gimdžiusi 30-metė,

kas ketvirta gimdžiusi 45 metų moteris ir kas antra 50-metė. Šią problemų turi ir nemažai paauglių mergaičių – amžius, kai pasireiškia pirmieji šlapimo nelaikymo simptomai jaunėja.

Specialistai mano, kad dėl to kaltas gyvenimo būdas, pasikeitusi mityba ir ankstyvėjantys pirmieji lytiniai santykiai.

Tarp vyrų ši problema retesnė – tik 1 iš 10 vyrų skundžiasi šlapimo nelaikymu. „Bendroje populiacijoje, imant visas amžiaus grupes, maždaug 10 proc. žmonių skundžiasi šlapimo nelaikymu.

Tarkime, jei Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, 300 tūkst. žmonių patiria nuolatinių ar epizodinių problemų dėl šlapimo nelaikymo.

Ankstyvoje vaikystėje ši problema aktualesnė berniukams, nuo paauglystės iki 24 metų dažniau dėl to kenčia moterys. Su kiekvienu amžiaus dešimtmečiu tokių moterų vis daugėja.

Gilioje senatvėje šlapimo nelaikančių moterų ir vyrų skaičius vėl suvienodėja. Lietuvoje tikslios statistikos apie šlapimo nelaikymą nėra.

Šiuo klausimu apginta tik viena disertacija, kurioje pateikiami duomenys, kad Lietuvoje gali būti net apie 300 tūkst. moterų,

kurias vargina šlapimo nelaikymas ar jo epizodai“, - teigė J. Misevičienė.

Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad yra problemų su šlapinimusi, gali būti tokie:

norisi šlapintis daugiau nei 8 kartus per dieną, o naktį – daugiau nei vieną kartą;

skausmas šlapinimosi metu;

šlapimo nesulaikymas arba jo susilaikymas;

šlapimo ištekėjimas kosint, čiaudint, keičiant kūno padėtį, sportuojant.

„Anksčiau buvo manoma, kad šlapimo nelaikymas yra normali būklė senstant. Iš tiesų senti galima taip, kad šlapimo pūslės kontrolė išliktų visiškai gera. Kita vertus,

šlapimo nelaikymas gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmogui. Net 80 proc. atvejų šlapimo nelaikymą galima sėkmingai gydyti ir kontroliuoti.

Likusiems tenka išmokti su šia bėda gyventi ir prisitaikyti. Beje, tik 32 proc. šeimos gydytojų paklausia paciento apie šlapimo nelaikymą ir 50 proc. iš paklaustų žmonių,

nelaikančių šlapimo, sako, kad jiems viskas yra gerai“, - pasakojo pranešėja.

Viskas ir prasideda nuo kelių lašelių.

Normali šlapimo pūslės talpa – apie 400 ml. Esant reikalui, ji gali išsiplėsti ir iki 700 ml. Visą šlapinimosi sistemą kaip hamakas laiko dubens dugno raumenys,

taigi nuo šių raumenų tonuso labai priklauso šlapinimosi procesas ir šlapimo sulaikymas. Be to, žmogaus organizme labai susijusios šlapinimosi ir lytinių organų sistemos.

Gimda ir šlapimo pūslė yra labai arti viena kitos, todėl bet kokia gimdos patologija, jos pašalinimas turi įtakos šlapinimosi funkcijai.

„Šlapinimosi procesą reguliuoja labai sudėtingi nerviniai ryšiai. Noras šlapintis pajuntamas, kai šlapimo pūslė prisipildo maždaug iki pusės, bet žmogus dar galima kentėti.

Pūslėje renkantis vis daugiau šlapimo, didėja spaudimas, o tempiami šlapimo pūslės raumenys siunčia signalą į smegenis, kurios analizuoja situaciją.

Jeigu situacija palanki šlapinimuisi, mes einame į tualetą, o šlapimo pūslė iš smegenų gauna signalą susitraukti, o šlapimo pūslės sfinkteriui (šlapimo ištekėjimą reguliuojančiam šlaplės raumeniui) –

atsipalaiduoti. Jei situacija nepalanki šlapinimuisi, pavyzdžiui, arti tualeto nėra, pūslei siunčiamas signalas išsiplėsti, o sfinkteriui – laikyti šlapimą tol, kol bus patogus laikas šlapintis“, - aiškino J.

Misevičienė.

Šlapimo nelaikymu vadinamas bet kokio šlapimo kiekio nevalingas ištekėjimas, nesvarbu, ar tai būtų keli lašeliai, šaukštas ar stiklinė. „Manęs dažnai klausia moterys, ar jau reikėtų susirūpinti,

jei keli lašeliai pasirodė pasijuokus. Taip. Viskas ir prasideda nuo tų kelių lašelių.

Šlapimo nelaikymas prasideda po truputį ir laikui bėgant ši problema tik didėja.

Iš pradžių „nelaimė“ nutinka kartą per pusmetį, vėliau kartą per mėnesį, galiausiai ji jau tampa kasdiene problema. Reikia žinoti, kad jeigu tai nutiko bent kartą,

nieko nedarant problema tik didės“, - tikino pranešėja.

Kas yra rakto duryse sindromas.

Egzistuoja penki šlapimo nelaikymo tipai:

įtampos, skubos, funkcinis (paprastai susijęs su tam tikromis ligomis), persipildymo ir mišrus.

Jaunos moters organizmą labiausiai paliečia įtampos šlapimo nelaikymas, kai sportuojant, bėgant, juokiantis, čiaudint, keičiant kūno padėtį, kažką keliant, išbėga koks nors kiekis šlapimo.

Mat padidėjus vidiniam pilvo ertmės spaudimui spaudžiama pūslė ir silpnas dubens raumenų dugnas neatlaiko.

Skubos šlapimo nelaikymas, arba dirgli šlapimo pūslė, yra tokia būklė, kai neprisipildžius pilnai pūslei, prasideda netvarkingi šlapimo pūslės susitraukimai, todėl šlapintis užsinorima čia ir tuoj pat.

Ir kuo arčiau tualetas, tuo sunkiau sulaikyti šlapimą. Pavyzdžiui, jau kišamas raktas į spyną, bet tualeto taip ir nepavyksta pasiekti neapsišlapinus.

Kai kurie gydytojai šią problemą taip ir vadina – rakto duryse sindromu.

Statistiškai įtampos šlapimo nelaikymu skundžiasi 49 proc. moterų, skubos – 22 proc., mišriu – 29 proc.

„Pirmiausiai šlapimo nelaikanti moteris, jeigu ji nenaudoja teisingų higienos priemonių, skleidžia nemalonų kvapą. Ji prie jo pripranta ir nejaučia, bet jį jaučia aplinkiniai.

Moteris pradeda riboti savo veiklas, bijodama, kad kai kuriose situacijose nesusitvarkys. Pavyzdžiui, dirglią pūslę turinti moteris kažkur eidama numato savo kelyje visas šlapinimosi vietas.

Jeigu ji jų nežino, linkusi likti namuose. Mažėja žmogaus savivertė, vystosi depresija. Kai šlapimas nelaikomas lytinio akto metu, moteris, tai žinodama, gėdijasi, atsisako intymios sueities,

dėl to kyla nesutarimai šeimoje“, - pasakojo specialistė.

Nukenčia savigarba ir seksualinis gyvenimas.

Pranešėja primygtinai pabrėžė, kad jei nevalingai nulaša kad ir keli lašiukas – moterys dažnai į tai nekreipia dėmesio – tai jau šlapimo nelaikymas.

„Kartais moterys taip apsipranta su tais lašiukais, kad besijuokdamos automatiškai kryžiuoja kojas, norėdamos sulaikyti šlapimą. Tačiau tai jau nenormalu.

Juokiantis neturėtų būti taip, kad reikėtų kryžiuoti kojas, jei tuo metu šlapimo pūslė nėra prisipildžiusi. Žinoma, jei žmogaus tai nevargina, tai jo reikalas.

Mes važinėjame po kaimus – tenka matyti įvairių vaizdelių. Pavyzdžiui eina bobutė be kelnaičių, nes jai be perstojo bėga. Ji pasišluoto su rankomis, jas nusikrato ir eina toliau“, -

teigė J. Misevičienė.

2011 m. Šiaurės šalyse buvo apklausta per 6,5 tūkst. respondentų, 69 proc. iš jų buvo moterys. 1 iš 3 respondentų, turinčių šlapimo nelaikymą, niekada su niekuo apie tai nėra kalbėjęs.

Daugiau nei pusė respondentų, turinčių šią problemą, bijo sklindančio kvapo, kiek mažiau ne pusė teigia, kad suprastėjo jo gyvenimo kokybė ir nurodo gėdos jausmą, trečdaliui sumažėjo

savigarba ir pablogėjo seksualinis gyvenimas.

Problemos išvengti padėsiantys pratimai.

Specialistų teigimu, vienas iš paprasčiausių būdų, padedančių apsisaugoti nuo šlapimo nelaikymo arba sumažinti problemą,

kai ji jau yra, yra dubens dugno ir tarpvietės raumenys stiprinantys pratimai. Kai kuriems jų nereikia nei specialios vietos, nei laiko – moteris juos gali daryti bet kur ir bet kada.

1 pratimas. Atsistokite kojų plotyje, rankas atremkite į sėdmenis, kad jaustumėte, ar sėdmenų raumenys yra atpalaiduoti. Įtempkite tarpvietės raumenis,

tuomet įkvėpdamos juos pakelkite. Pakartokite keletą kartą. Šį pratimą galima daryti ir be specialios pozos, tuomet aplinkiniais nepastebės, kad kažką darote.

2 pratimas. Atsigulkite ant pilvo, vieną koją sulenkite per kelį, atsipalaiduokite. Įtempkite tarpvietės raumenis. Pakartokite pratimą.

3 pratimas. Atsiklaupkite ant kelių, galvą padėkite ant rankų. Įtempkite tarpvietės raumenis, tuomet įkvėpdamos juos pakelkite. Pakartokite kelis kartus.

4 pratimas. Atsisėskite ant kėdės. Kojos pečių plotyje, rankos ant kelių. Įtempkite tarpvietės raumenis ir palaikykite įtempę keletą sekundžių. Lėtai atleiskite raumenis. Pakartokite kelis kartus.

5 pratimas. Atsisėskite „turkiškai“, nugara tiesi. Įtempkite tarpvietės raumenis, sutraukdamos juos taip, lyg norėdamos juos atkelti nuo grindų. Lėtai atleiskite raumenis. Pakartokite kelis kartus.

6 pratimas. Kojos pečių plotyje, per kelius šiek tiek sulenktos rankos atremtos į kojas aukščiau kelių. Į priekį palinkusią nugarą laikydamos tiesiai,

įtempkite tarpvietės raumenis, palaikykite keletą sekundžių ir atpalaiduokite. Pakartokite kelis kartus.

Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button