Krūties sandara

Krūtis– tai porinė moters kūno dalis, kurios pagrindinė biologinė funkcija – pieno gamyba (laktacija) ir kūdikio žindymas.

Krūtys yra krūtinės srityje, į abudu šonus nuo krūtinkaulio, krūtinės ląstos

paviršiuje. Krūtys būdingos tik moterims, ir jos susiformuoja paauglystėje. Forma ir dydis labai įvairūs, priklauso nuo moters amžiaus, fiziologinių ypatybių, rasės. Viena krūtis (dažniausiai kairioji)

šiek tiek didesnė už kitą, tarp krūtų yra duobutė – tarpkrūčio vaga). Krūties vidurinėje dalyje yra spenelis.

Lytinio suartėjimo metu prisilietimas prie krūties spenelio skatina lytinį susijaudinimą (taip pat ir vyrams), o žindant kūdikiui – pieno sekreciją (speneliuose atsiveria latakai iš pieno liaukų).

Spenelyje yra daug kraujagyslių ir nervinių galūnių, todėl jis yra erogeninė zona. Krūtis kaip erogeninė zona paprastai būna mažiau jautri nei spenelis.

Krūties formavimasis:

Krūtų vystymasis yra antrinis lytinis požymis, ir jis vyksta lytinės brandos metu.

Išskiriamos 5 vystymosi stadijos:

1.    Krūtys yra plokščios, speneliai yra tik nedideli pakilimai.

2.    Prasidėjus lytinei brandai, krūtį ima formuoti pieno liaukų ir riebalinio audinio pokyčiai krūtyje.

3.    Spenelis dėl pigmentacijos patamsėja.

4.    Sritis aplink spenelį šiek tiek pasikelia.

5.    Sritis aplink spenelį vėl nusileidžia, nors pas kai kurias moteris lieka pakilusi.

1–4 fazių metu krūtis didėja ir daugėja riebalinio audinio. Krūtys pradeda formuotis apie 11–12 gyvenimo metus, prasidėjus mėnesinėms, ir apie 15 metus jau išsivysto, nors galutinai krūtų

susiformavimas gali užtrukti iki 19–20 metų. Paprastai greitesnis ar lėtesnis krūtų formavimasis nėra patologija.

Krūties anatomija:

1) Krūtinės raumenys

2) Krūtinės raumenys

3) Pieno liaukos

4) Spenelis

5) Spenelio dėmelė

6) Pieno latakas

7) Riebalinis audinys

8) Oda

Krūtis sudaryta iš liaukinio audinio su latakais, jungiamojo ir riebalinio audinio, kuris suteikia krūčiai formą. Krūties audiniai nusidriekia ir į atitinkamos pusės pažasties duobę.

Kiekvienoje pažasties duobėje išsidėstę pažasties limfmazgiai, kurie yra visos organizmo limfinės sistemos dalis. Limfa iš didžiosios krūties dalies limfagyslėmis teka į pažasties limfmazgius.

Kita limfos dalis iš krūties limfagyslėmis teka į atitinkamos pusės išilgai šalia krūtinkaulio esančius užkrūtinkaulinius bei po raktikauliu esančius poraktikaulinius limfmazgius.

Per moters gyvenimą krūtys keičiasi keletą kartų: brendimo laikotarpiu krūtys vienokios, subrendusios moters kitokios, menopauzėje dar kitokios.

Jaunoms mergaitėms bręstant vystosi liaukinis audinys, vėliau kiekvieno mėnesinių ciklo, nėštumo ir maitinimo metu liaukos audinys nuolat keičiasi.

Menopauzės metu liaukos audinys negrįžtamai pasikeičia į riebalinį audinį. Kadangi krūtyse vyrauja riebalinis audinys, moteriai liesėjant arba tunkant krūtys reaguoja į šiuos pokyčius –

jos arba sumažėja, arba padidėja. Ypač krūtys padidėja nėštumo metu, kuomet moters organizmas ruošiasi laktacijai (dėl hormono prolaktino poveikio).

Krūtų dydžiui įtakos taip pat gali turėti ovuliacija, kūno temperatūra, lytinis susijaudinimas, paveldėjimas.

Moterų krūties liauka yra sudėtingos struktūros ir įvairūs hormoniniai svyravimai sukelia joje patologinius sutrikimus. Šie sutrikimai pasireiškia apčiuopiamu dariniu krūtyje,

uždegiminiais procesais ir yra matomi tik tiriant mamografu. Nors dauguma šių pokyčių yra gerybiniai, bet pieno liaukos vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga.

Numanoma krūties funkcijos esmė.

Manoma, kad pagrindinė krūties biologinė funkcija yra žindymas. Mokslininkai mano, kad krūtys taip išsivystė dėl to, kad užkirstų kelią žindomo kūdikio uždusimui – žmogaus kūdikis,

priešingai nei kitų primatų, neturi smarkiai išsikišančių žandikaulių, todėl žindant plokščia krūtine nosin gali nepatekti oro, tuo tarpu žįsdamas moters krūtį, kuri yra apvalių formų,

kūdikis nesunkiai gali kvėpuoti. Teiginys, jog krūtys evoliucijos eigoje įgijo tokią formą dėl to, kad būtų gaminamas pienas kūdikiui, tikriausiai yra klaidingas, kadangi didžiąją krūtų

dalį sudaro riebalinis ir jungiamasis audiniai, o pieno liaukoms tenka gana maža dalis, ir moters krūties dydis neturi įtakos žindymui.

Tačiau daugelis biologų taip pat daro prielaidą, kad moterų krūtys evoliucijos eigoje išsivystė vyrams patraukti (kaip antriniai lytiniai požymiai). Kai kurie biologai net mano,

kad krūtys yra sėdmenų atitikmuo priekinėje moters kūno pusėje.

Kultūriniai žmonių skirtumai susiję su krūtimis.

Atvira krūtinė Vakarų visuomenėse jau nebėra toks kultūrinis tabu, koks buvo dar apie 1950-1970 metus.

Vakarų kultūrose krūtys yra intymi vieta, todėl ji yra pridengiama, dažniausiai liemenėle, nors pastaraisiais dešimtmečiais krūtys yra vis labiau apnuoginamos.

Istoriškai taip susiformavo, kad krūtys simbolizuoja moters vaisingumą, kadangi jos gamina pieną. Tai patvirtina ir randamos įvairių kultūrų ir laikų statulėlės,

kuriose yra vaizduojamos moterys didelėmis krūtimis (pvz., deivės Venera arba Ištar, šiuolaikinių Afrikos tautelių dievaitės ir kt.). Be to, daugeliui vyrų krūtys yra gana stiprus lytinis dirgiklis,

susijęs su moters patrauklumu (nors ne visada susijęs su seksualumu) – matomos krūtys vyrus jaudina, ir tai pasireiškia taip pat ir sueities metu, kai dauguma vyrų bučiuoja, glamonėja ar

kitaip liečia moters krūtis.

Vyrams moters krūtys dažnai siejasi su moteriškumu apskritai, tai labiausiai į akis krintantis ir erotiškai stipriausiai veikiantis moters lytinis požymis. Kartais įsivaizduojama,

kad kuo didesnės moters krūtys, tuo ji seksualesnė, tačiau tai klaidinga nuomonė – kartais moterys mažomis krūtimis lytiškai jautresnės ir aktyvesnės nei pilnakrūtės.

Ideali, labiausiai vyrus jaudinanti krūtų forma keičiasi priklausomai nuo epochai būdingo grožio idealo ir mados. Senovės Egipte grožio idealas buvo didelės, minkštos, žemai

nusileidusios krūtys, senovės Graikijoje – apvalios ir standžios, klasicizmo epochoje – aukštai pakeltos, baroko – aukštos ir putlios.

Siekdamos pabrėžti savo seksualumą, kai kurios moterys dėvi drabužius su iškirpte priekyje, pro kurią matoma tarpkrūčio vaga.

Krūties ligos:

•    Krūties uždegimas Jį sukelia stafilokokai, streptokokai ir kiti mikrobai. Dažniausiai serga antrą-trečią savaitę po gimdymo pirmą kartą gimdžiusios moterys. Uždegimas būna ūminis ir lėtinis.

•    Mastopatija. Smulkiųjų pieno latakėlių periferiniuose galuose išvešėja jungiamasis audinys, susidaro smulkios, serozinio ar hemoraginio skysčio prisipildžiusios cistos.

•    Krūties vėžys– piktybinis navikinis susirgimas, dažniausiai pažeidžiantis pažastinį kraštą (50 proc.) ir spenelius bei jų sritį (18 proc.). Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių vėžinių susirgimų tarp

moterų.

•    Mikromastija – nepakankamas krūtų išsivystymas, dažniausiai dėl infantilizmo ar sumažėjusio estrogenų išsiskyrimo. Ją gali lemti žymus kiaušidžių ir kitų vidaus sekrecijos liaukų funkcijos

sumažėjimas, didelė intoksikacija, lėtinės infekcijos, navikiniai endokrininės sistemos susirgimai, operacijos.

Krūtys gali būti tiriamos įvairiais būdais:

apčiuopa (palpacija),

Rentgeno spinduliais (mamografija),

ultragarsu (echografija),

matuojant skirtingų krūties dalių temperatūrą infraraudonaisias spinduliais (termografija)

retkarčiais – paimant audinio mėginius.

Šaltinis wikipedia.org