Daugelis iš mūsų jaudinasi dėl savo krutų ir spenelių formos, todėl yra pravartu žinoti, kad atėjus laikui motinystei, visų formų krūtys ir spenelių formos yra tinkamos kūdikio maitinimui, tik tam reikia tinkamai pasiruošti. Esant poreikiui naudokite antspenius, ir spenelių siurbtukus.

Daugelis moterų nenorėtų sutikti ar pripažinti faktą, bet nėštumas keičia moters krūties formą visam gyvenimui. Moteris, kuri buvo nėščia ir maitino kūdikį, turės kitokią krūtinę, negu tūrėjo prieš nėštumą. Priežastis yra paprasta, moteris ruošiasi žindyti kūdikį, ko sekoje krūtyse renkasi papildomas riebalų sluoksnis, ir moters krūtinės dydis padidėja.

 Plačiau apie krūtines ir maitinimą krūtimis

Krūties struktūra.

Moters krūties struktūra yra vienoda, ir struktūrai įtakos nedaro nei moters amžius, rasė, fizinė būklė. Moters krūtys yra sudarytos iš liaukinio audinio, tvirtinamojo prilaikančiojo raumens, apsauginio riebalinio sluoksnio. Būtent riebalinio sluoksnio kiekis krūtyje ir nulemia, kokio dydžio krūtinė bus pas moterį. Moters krūtų riebalinio sluoksnio kiekis yra užprogramuotas genetiniu lygmeniu, ir tai galima pakeisti tik tais plastinėmis operacijomis.

Pieno gamybai krūtyse yra naudojamas liaukinis audinys, ir moters krūtų dydis yra niekaip nesusijęs su tuo, kiek daug moteris turės pieno krūtinėse. Didžiulio biusto savininkė gali neturėti arba turėti labai mažą pieno liaukų kiekį, lygiai kaip mažo biusto savininkė gali tūrėti daug pieno liaukų krūtyse, ir turėti pagaminamo pieno perteklių. Įprastai yra manoma, kad kūdikio maitinimui kiekviena sveika moteris turi užtektinai galimybių prigaminti pieną, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju esant neaiškumams reiktų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Krūtinės- tai pieno talpykla.

Australijoje buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta įdomus faktas apie pieno talpinimą krūtyse. Prieita prie išvados, kad moters krūtų dydis neturi įtakos moters pieno kiekio pagaminimui. Krūtų dydis dažniausiai apriboja moters galimybes ilgesnį laiką nemaitinti kūdikio. Esant didelėms moters krūtims, moteris gali rečiau maitinti kūdikį. Mažos krūtinės savininkė, turi žymiai dažniau maitinti kūdikį, kad krūtyse vėl prisigamintų reikiamas pieno kiekis. Tiek mažų tiek didelių krūtų savininkės, per parą pagamina tą patį kiekį pieno, tik didelių krūtinių savininkės gali rečiau „išsimelžti“ krūtis, negu mažų krūtinių savininkės.

Kūdikio pratinimas prie krūties.

Jeigu moteris ruošiasi kūdikio maitinimui, ji turi žinoti, kad krūtų forma ir dydis neįtakoja kūdikio maitinimo galimybėms. Jeigu moteris turi labai dideles krūtines, gali būti naujagimiui sudėtinga apžioti motinos krūties spenelį ir aureolę, bet tai išsispręs kūdikiui augant. Maitinanti moteris tūrėtų pasirūpinti specialiomis maitinimui skirtomis pagalvėlėmis, spenelių siurbtukais, antspeniais, specialiais gydomaisiais antspenių tepalais. Naujagimis nemokės tinkamai imti spenelio ir aureolės aplink spenelį, ko sekoje moters krūties spenelis bus apgraužtas ir apkramtytas.  Moteris turi pratinti ir mokinti naujagimį, kad imtų ne vien spenelį į burną, bet kad ir imtų visą aureolę kartu, tik toks būdas yra teisingas ir rekomenduojamas. Šiuo klausimu pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

Speneliai ir aureolės.kudikis zindo

Kūdikio žindymui svarbiausią vaidmenį atlieka krūties speneliai. Speneliai savo turi raumeninį audinį, kuris pakelia juos esant stimuliacijai. Moters nėštumo metu ir po gimdymo speneliai padidėja, sutvirtėja, išryškėja.

Labai svarbu, kad žindydamas naujagimis ne tik imtų į burną spenelį, bet kad ir imtų pilna burna krūtinės dalį, tai yra aureolę. Naujagimis savo žandikauliais turi suspausti aureolę, nes moters speneliai gali būti dideli, maži, išsikišę, plokšti, ko sekoje naujagimis gali nemokėti tinkamai žindyti krūtinės. Moters speneliai reaguoja į dirginimą, ir esant kontaktui su kūdikiu, esant šalčiui, ar esant seksualiai  susijaudinus, speneliai sustandėja.

Kūdikiui čiulpiant spenelį, spenelis gali pailgėti iki trijų kartų. Daugeliui moterų speneliai sustandėja nesunkiai, bet kitos moterys turi plokščius arba išvirkščius spenelius, kurie yra žinomi kaip išvirkštiniai speneliai. Dirginimo metu, jie nesustandėja, o atvirkščiai pasislepia krūtyje.

Jeigu moteris turi tokio tipo spenelius, jai būtinai bus reikalinga papildoma pagalba norint maitinti naujagimį. Esant poreikiui moteris gali naudoti spenelių formavimo pompikes, kad paruošti spenelį kūdikio žindymui. Kartais moteriai gali tekti truputi numelžti krūtinę, kad naujagimis galėtų tinkamai pradėti žindyti.

Moterys, kurios turi problemų su speneliais, tūrėtų naudoti antspenius, bet reikėtų nepamiršti, kad naujagimis yra lepus, ir greitai prie visko pripranta, tad tokias priemones naudokite tik esant sutrūkinėjusiems speneliams, kraujuojantiems. Kuo ilgiau naudosite antspenį, tuo sunkiau gali būti vėliau naujagimį pratinti prie spenelio. Pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoja.

Po visko.

Moteris baigusi kūdikio maitinimą, gali pastebėti, kad krūtys grįžo į prieš nėštumo buvusį dydį. Dažniausiai moters krūties aureolė patamsėja. Būna, kad krūtys pasidaro minkštos ir suglebusios, bet galiausiai, po keleto menstruacijų ciklų krūtys atgauna savo formą. Retais atvejais moterų krūtys keičiasi iš esmės, nes moteris prarado riebalinio sluoksnio krūtyse, bet su laiku tas sluoksnis atsistato krūtyse.