Chemoterapija

- tai gydymas specifiniais priešvėžiniais (citotoksiniais) vaistais, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles. Ar chemoterapija yra skiriama viena,

ar derinama su kitais gydymo būdais (pvz. chirurgine operacija, radioterapija, hormonų terapija) priklauso nuo vėžio rūšies. Gydymas trunka 3-6 mėnesius ir vyksta ciklų forma.

Po chemoterapinio gydymo sumažėja vėžinių ląstelių skaičius, sustabdomas jų augimas ir plitimo greitis.

Chemoterapija yra naudojama:

•    kaip papildomas (adjuvantinis) gydymas po operacijos ar spindulinio gydymo;

•    kaip neoadjuvantinė terapija prieš operaciją, jei navikas aptinkamas vėlesniame etape. Po chemoterapinio gydymo naviko dydis sumažėja, todėl galima naviką pašalinti chirurginiu būdu.

Po operacijos chemoterapija tęsiama;

•    išplitusios ligos atveju, kada yra pažeisti kiti organai.

Citotoksiniai vaistai veikia į ląsteles, kurių dalijimasis vyksta greitai – tai visų pirma vėžinės ląstelės. Deja, priešvėžiniai vaistai veikia ir normalias ląsteles.

To rezultatas – šalutinės  reakcijos, tokios kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, plaukų slinkimas, burnos opos, anemija ir t.t.

Nors gydymo metu pasireiškę šalutiniai reiškiniai gali būti labai rimti, jie paprastai išnyksta po to, kai gydymas yra baigiamas.